Sausio 26 d. (tą dieną jis buvo trečią kartą suimtas) Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. Mišioms vadovavo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas. Drauge koncelebravo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, vyskupai: Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir bičiulių.
Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas įžangos kreipimesi priminė, jog šią dieną Bažnyčia mini šv. Timotiejų ir Titą, šv. Pauliaus bendradarbius, kankinius. Taip pat Bažnyčia mini ir pagerbia iškilų Bažnyčios sūnų mons. Alfonsą Svarinską. Jis kvietė būti tokiais tikėjimo liudytojais, kokiais buvo šie iškilūs Bažnyčios žmonės.
„Mons. A. Svarinskas – mūsų krašto moralinis autoritetas, sielos vedlys, dvasinis mokytojas, kuklus, žmogiškas, šviesus, spinduliuojantis šiluma ir išmintimi, paprastas žmogus, didis patriotas, iškilus dvasininkas, lietuviškas Mozė, vedantis tautą į laisvę“- buvo rašoma kvietime.
Arkivysk. Sigitas Tamkevičius pamoksle be kita ko sakė: „Prisimenu, kaip prieš trisdešimt penkis metus buvau pakviestas pilnutėlėje bažnyčioje pravesti rekolekcijas. Žinojau, kas šioje parapijoje yra šeimininkas... (Viešpats išsiuntė dar septyniasdešimt du mokinius ir nesakė, kad bus lengva: „Siunčiu, kaip avinėlius tarp vilkų. Misija visuomet bus pažymėta kryžiaus ženklu, nes mokinys ne didesnis už mokytoją. Jėzus aiškiai kalbėjo: „kas neima savo kryžiaus ir neseka manimi, nevertas manęs“.)
Šiandien susirinkome pagerbti buvusį Viduklės kleboną ir Lietuvos sūnų. (Lygiai prieš trisdešimt keturis metus jis buvo trečią kartą buvo areštuotas. Kalėjime išbuvo dvidešimt dvejus metus. Būsimasis palaimintas arkivysk. Matulionis tik penkiolika metų. Verta prisiminti ir kitus kunigus ir pasauliečius, kurie ėjo Golgotos keliu. Viešpaties pakviestas studijavo Seminarijoje, bet KGB neleido užbaigti. Pajutęs pavojų, nuėjo tarnauti partizanų ryšininku: parūpindavo dokumentus, medikamentus, maistą. Po metų buvo sugautas ir nuteistas dešimt metų.)
Jį Abezės lageryje pašventino vysk. Pranciškus Ramanauskas. Grįžęs ištikimai tarnavo bažnyčioje.
(1958 m. vėl areštuojamas ir nuteisiamas šešiems metams. Bekalint Aukščiausias teismas už akių jį pripažino ypač pavojingu recidyvistu. Neleido grįžti į Lietuvą. Neleido eiti kunigo pareigų, turėjo priverstinai įsidarbinti. Tik po dvidešimt mėnesių leido dirbti Kudirkos Naumiestyje, vėliau Igliaukos klebonu.)
1976 m. buvo paskirtas į Viduklę. Kaip ėjo pareigas, jūs geriau žinote. Uoliai atliko tai, kas buvo jam pavesta, rūpinosi blaivybe, jaunimo ugdymu, dėl to užkliūdavo sovietinei valdžiai. 1978 m. kartu su keturiais kitais kunigais įkūrė Tikinčiųjų Teisėms ginti Komitetą. Puikiai žinojo, kad jam geruoju nesibaigs. Tai liudija jo drąsą, ryžtingumą. 1983 01 26 kun. Alfonsas trečią kartą areštuojamas ir nuteistas septyniems metams lagerio ir trejiems tremties metams.
(Bausmę atliko Permės srities lageryje Nr. 36. Dabar tame lageryje įrengtas Genocido muziejus.)
Bekalint Permės lageryje, sovietinė valdžia norėjo suniekinti kunigą ir pastatė filmą apie jį „Kas jūs, kun. Svarinskai?“. Tačiau žiūrovai matė jame nepalaužtą kunigą ir lietuvį.
(Kai norėdavo suniekinti, gaudavosi atvirkščiai. Kartą tardymo metu jį aplankė aukštas pareigūnas ir klausia: kai jūs turėsit valdžią, turbūt, mus sugrūsit į šituos rūsius. Svarinskas turėjo puikų humoro jausmą: „Kai turėsim valdžią, čia laikysim bulves“).
Kai 1988 m. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas susitiko su Michailu Gorbačiovu, paprašė jo išlaisvinti kun. Alfonsą Svarinską. Iš kalėjimo jį išleido ir ištrėmė į Vakarus. (Gyveno Vokietijoje, lankė lietuvius, daug kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II.) Atgavus Nepriklausomybę, mons. Svarinskas sugrįžo į Lietuvą. Tarnavo Kauno kurijoje kard. Sladkevičiaus kancleriu, Aukščiausiojoje Taryboje, kariuomenės kapelionu. Kažkas jį pavadino „Tiesos žodžio generolu“. (Paskutinė jo darbo vieta - Kavarsko parapija. Pareigingas, branginantis maldą, ištikimas Bažnyčiai ir Lietuvai. Jis nepripažino jokių kompromisų, o darantiems kompromisus, negailėjo kritikos. Tarnavusiems režimui, kvietė daryti atgailą. Jame nebuvo jokio drungnumo. Tuo jis žavi žmones... Istorijai įdomūs tie, kurie moka pilnai pasišvęsti savo idealams ir juos ginti. Minėdami monsinjorą, prašykime Viešpaties, kad visi būtume pareigos žmonės, pilnai ištikimi Kristui ir jo Evangelijai),-kalbėjo Ganytojas.
Po mišių Viduklės klebonas kun. Albertas Stanulis nuoširdžiai padėkojo gausiai susirinkusiems už gražią šventę ir parodytą pagarbą buvusiam Viduklės klebonui mons. Alfonsui Svarinskui.
Bažnyčioje vykusiame minėjime vysk. Jonas Kauneckas prisiminė, kaip parapijiečiai ir bendražygiai susirinkdavo sausio 26d. melstis Viduklės bažnyčioje. (Po jų visi rinkdavosi Sopranų sodyboje vaišėms). Vyskupas papasakojo, kaip Svarinsko bijojo komunistinė valdžia ir KGB, kad neįkvėptų drąsos kitiems.
Vysk. Jonas Boruta prisiminė vadinamo „Kryžkalnio“ dekanato kunigų pasitarimus, kuriuose pasidalindavo naujienomis ir koordinuodavo savo veiklą. Minėjime prisiminimais dalinosi vysk. Eugenijus Bartulis, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius. Raseinių meras priminė, kad Raseinių rajono Taryba Svarinskui suteikė Raseinių garbės piliečio vardą, Viduklės gražiausią skverelį pavadino mons. Alfonso Svarinsko vardu. Signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė padėkojo Raseinių savivaldybės žmonėms, kad nuveikė tokį didelį darbą, pagerbiant iškilų to krašto kunigą.
Po minėjimo Alfonso Svarinsko parkelyje vysk. J. Kauneckas pašventinto bareljefą, skirtą Monsinjorui. Po iškilmingos ceremonijos svečiai susirinko agapėn Pionierių gatvės kavinėje.
Kun. Algirdas Dauknys
